begluzdis

×beglùzdis, -ė (brus. бяглyзды) smob. (2) Arm, Btr, Mrk žioplys, besmegenis, kvailys: Beglùzdis vis ką nors pamirš Rud. Ak tu beglùzde, visą išgrytą vyzdi vyzdi ir negali sau krãpštulio (darbo) suvyzdėt Rod.